VIRTUVĖS BALDAI

Virtuvės baldų pagrindas yra karkasas. Būkite pasirengę, kad dauguma gamintojų naudoja medžio drožlių plokštę. Bet neverta nerimauti dėl to. Šiuolaikinės plokštės neturi nieko bendro su lengvai išbrinkstančiomis medžio drožlių plokštėmis, kurias mes prisimename iš senesnių laikų.

Europoje jau 5 metus gaminamos impregnuotos medžio drožlių plokštės. Jos yra tankesnės, sunkesnės už įprastas 15 procentų, nes jų gamybai sunaudoja du kartus daugiau vaško ir 45 procentais  daugiau klijų. Vokiečių gamintojai papildomai išlaiko medžiagą vakuuminiuose įrenginiuose, kur plokštė dar labiau suspaudžiama. Standartinis plokštės storis – 16-18mm. Yra pastorintos plokštės 21-25mm, bet jos riečiau naudojamos virtuvės karkasui.

Fasadai, tai yra spintų, spintelių durelės, taip pat dažnai daromos iš medžio drožlių plokštės (MDP), kurios yra apdailintos sintetiniais arba natūraliais lukštais (FMDP), arba polimerais – melaminu arba laminatu (LMDP).

Padengiant plokštę natūraliu lukštu, mediena pjaustoma plonais sluoksniais, kurie yra priklijuojami prie plokštės paviršiaus. Sintetiniu lukštu galima imituoti ne tik medžio paviršiu, bet ir daugelį kitų medžiagų, vietoje lako sintetinis lukštas padengiamas specialia apsaugine plėvele

Laminatas ir melaminas taip pat naudojami medžio drožlių plokštės apdailai. Melaminu padengiami paviršiai, skirti mažoms mechaninėms apkrovoms. Laminatas yra storesnis, atsparesnis ir patvaresnis, toks paviršius tinka net virtuviniams stalviršiams.

Priklausomai nuo kraštų apdirbimo, išskiria du padengimo budus - postforming ir softforming. Postforming – tai toks formavimo būdas, kai paviršius pereina į briaunas be jokių siūlių ir sudūrimų. Šis būdas yra brangesnis už softformingą.

Dar viena dažnai naudojama medžiaga – medžio dulkių, supresuotų su klijais, plokštė (MDF). Ši medžiaga labai tanki, nesideformuoja, yra atsparesne už medžio drožlių plokštę,  už natūralią medieną. Vienas tokios plokštės pranašumas – tai lankstumas, gamybos procese galima suformuoti bet kokią įmantriausią konfigūraciją. Iš matinių, blizgių arba padengtų laminatu MDF plokščių gaminami įvairus virtuviniai fasadai su dekoratyviniais  kraštais. Ši medžiaga yra brangesnė už medžio drožlių plokštę.

Dar brangesnė medžiaga fasadams – tai natūralus medienos masyvas. Jeigu Jūs pasirinkote ši variantą, būtinai išsiaiškinkite, kurios detalės yra pagamintos iš medienos, nes dažnai iš jos daromi tik fasadų rėmai, visą kitą gaminama iš pigesnių plokščių, pavyzdžiui iš LMDP arba FMDP.

Detalės iš medžio masyvo lengvai deformuojasi nuo temperatūros pokyčių ir drėgmės, todėl daugelis firmų tam, kad išvengtų reklamacijų, iš medžio masyvo gamina tik fasadų rėmą. Jeigu visas virtuvinis komplektas gaminamas iš medžio, o tokį variantą mėgsta Skandinavijos šalyse, masyvas yra apdorojamas brangiais impregnatoriais, antiseptikais ir padengiamas specialiu laku.

Gerai užsirekomendavo natūrali medžiaga multipleks – suklijuoti skirtingomis kryptimis ploni įvairios medienos sluoksniai. Ši medžiaga deformuojasi mažiau, negu medžio masyvas.

Pastaruoju metu virtuvės gamyboje išpopuliarėja metalas. Gaminami fasadai iš aliuminio su anoduota danga, padidinančia atsparumą. Įspūdingą vaizdą padeda išgauti satinuotas plienas, bet tokia medžiaga reikalauja ypatingos priežiūros.

Iš modernaus padidinto atsparumo stiklo gaminamos spintų durelės ir lentynos. Toks baldinis stiklas atlaiko ne tik didelį svorį bet ir smūgius.

O dabar pašnekėsime apie stalviršius. Stalviršiai gaminami iš LMDP, taip pat iš natūralaus, sintetinio ir dirbtinio akmens.

Granitas patvarus ir atsparus trinčiai, nejautrus rūgštims. Travertinas ir marmuras atsparūs karščiui, bet porėti, todėl ant jų paviršiaus dažnai lieka dėmių nuo riebalų arba vyno. Užtat marmuras turi labai daug spalvų ir atspalvių.

Sintetinis akmuo – kristalitas, akrilanas, varikoras, korianas ir kiti – niekuo ne blogesni už natūralius analogus, o dažnai net praktiškesni.

Labai populiaru stalviršius daryti iš koriano – tai aukštų technologijų medžiaga, sukurta iš akrilo dervos, mineralinio užpildo ir pigmento. Tai nepaprastai patvari ir ilgaamžė medžiaga, atspari cheminiams poveikiams, netoksiška.

Dirbtinio akmens pagrindas – smėlis, kvarcas, akrilas, stiklo pluoštas, bauksitas ir stiprios surišančios medžiagos. Dirbtinis akmuo lengvesnis už natūralų, lengvai apdirbamas, higieniškas, patvarus ir atsparus karščiui (atlaiko  iki 230 laipsnių).

Tam, kad apsaugoti siūles stalviršių sujungimo vietose, yra naudojami specialūs metaliniai sujungimai.